Leido kirviu mirtinai uždaužyti savo šunį: ar pavyks išsisukti nuo atsakomybės?

Šalyse, kuriose atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojama įstatymų, paprastai priimtina nubausti ne tik nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir tuos, kurie apie tokius jo planus žinojo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Tačiau ar tokie įstatymai galioja ir yra tinkamai taikomi Lietuvoje, ypatingai, jei tai liečia ne žmones, o gyvūnus?

Mes irgi turime aiškią įstatyminę nuostatą, jog gyvūno laikytojo ar savininko sutikimas atlikti žiaurius veiksmus su jo gyvūnu yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais ir asmuo yra už tai baudžiamas. Tačiau ar leidus giminaičiui stebėtinai žiauriai, kirviu iki nugaišimo uždaužyti savo šunį, liksi nenubaustas?

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog Telšių rajone, Žarėnų miestelyje, 67-erių metų vyriškis, atėjęs į svečius pas giminaitį, kirviu užmušė prie grandinės pririštą vilkšunį, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), kartu su advokatų profesine bendrija „Constat“ (toliau – „Constat“) kreipėsi į atsakingas institucijas, siekiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti ne tik egzekuciją įvykdžiusį asmenį, bet ir gyvūno šeimininką, kuris žinojo apie savo giminaičio veiksmus, tačiau nieko nedarė, kad jie neįvyktų.

„Dar vakar prie šios grandinės pririštas savo šuniškas dienas leido daugiau nei 15 metų vilkšunis Reksas. Trečiadienį šioje vietoje dar likusios vakarykštės egzekucijos žymės – kraujo klanas ir šuns krauju aptaškyta siena. Šuns šeimininkas rodo vietą, kur giminaitis užkasė nugalabytą šunį”, -rašoma spaudoje pasirodžiusiame straipsnyje. Jame taip pat nurodoma, jog pats šuns savininkas numatė egzekuciją įvykdžiusio asmens tikslus ir jiems nesipriešino: „Nereiks maisto pirkti, brangs. Sako, aš jį pribaigsiu, sakau, aš nežiūrėsiu, sėdau ant dviračio ir išvažiavau”.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str., Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., kuriame nurodyta, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais laikoma gyvūno savininko ar laikytojo sutikimas atlikti šios dalies 1-22 punktuose nurodytuose veiksmus ar sąlygų atlikti tokius veiksmus sudarymas, turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šuns savininko ar laikytojo veiksmų – sutikimo atlikti žiaurų elgesį su gyvūnu. Iš informacijos žiniasklaidoje buvo galima suprasti, jog Reksą auginęs asmuo turi dar vieną gyvūną, vardu Pumpurėlis. Galime tik numanyti, jog tikėtina, kad šis asmuo paprašys giminaičio kirviu užkapoti dar vieną augintinį. Todėl GGI, kartu su „Constat“, prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šuns savininko/laikytojo veikos taip pat nurodė būtinybę konfiskuoti egzekuciją įvykdžiusio asmens augintinį ir perduoti jį asociacijai „Telšių uodegėlė“.

Deja, šie argumentai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriui nepasirodė pakankami – atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mirtinai uždaužyto šuns šeimininko kaltės įrodymo, o vienu iš tokio sprendimo argumentų nurodomas faktas, jog neįvardytas gyvūno savininkas ir egzekucijos vykdytojas susitaikė. Šis sprendimas dar kartą parodė, jog Lietuvoje nėra tinkamai taikoma įstatymo nuostata, kuri aiškiai sako,jog gyvūno laikytojo ar savininko sutikimas atlikti žiaurius veiksmus su jo gyvūnu yra laikoma žiauriu elgesiu su jais ir asmuo už tai yra baudžiamas.

Todėl toks sprendimas apskųstas Telšių apylinkės prokuratūrai, reikalaujant Rekso laikytoją patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl sutikimo atlikti žiaurų elgesį su gyvūnu, o taip pat konfiskuoti kitą jo augintinį – šunį Pumpurėlį. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrą sureagavo į GGI skundą – gegužės 11 d. gautas nutarimas panaikinti atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, o Telšių apskrities VPK įpareigotas atlikti aplinkybių patikslinimą ir priimti naują procesinį sprendimą.

„Vis dar stebimės teisėsaugos abejingumu sprendžiant tokias situacijas – iš karto buvo aišku, jog už egzekucijos šuniui įvykdymą atsakingas ne tik ją vykdęs asmuo, bet ir jo laikytojas, kurisir buvo realus gyvūno šeimininkas, bei apie tokius savo giminaičio veiksmus žinojo. Labai nustebome gavę atsakymą, jog gyvūno savininkas, neįvardytas asmuo, yra pripažintas nukentėjusiuoju ir susitaikė su kaltinamuoju, todėl gyvūno žudikas apskritai nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau žiniasklaidoje yra išsakyta aiški savininko pozicija, kuris prisipažįsta, kad gyvūnas 15 metų buvo pririštas prie būdas ir kad jis sutiko, jog giminaitis jo gyvūną užmuštų. Kur šio asmens atsakomybė? Taip pat, esant tokiai situacijai svarbu suprasti, jog gyvūną užmušusio asmens laikomam augintiniui, šuniui Pumpurėliui, irgi gresia panašus likimas. Svarbu, jog jis būtų kuo skubiau konfiskuotas ir saugus. Tikimės, kad įvykio aplinkybės bus patikslintos, o užmušto šuns šeimininkas neišsisuks nuo baudžiamosios atsakomybės“, teigė GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė.

Atsižvelgdama į esamą situaciją bei nuolat iškylančius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, GGI inicijuoja projektą, kuriuo bus siekiama įteisinti draudimą turėti augintinį po žiauraus elgesio su juo ar nusižengimo. Panašūs draudimai šiuo metu jau taikomi ne vienoje pasaulio valstybėje: Lenkijoje – iki 10 m., Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m. Taip pat Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje numatytas draudimas laikyti gyvūną jį skriaudusiam asmeniui nuo 3 iki 5 metų.

Už teisinę pagalbą dėkojame advokatų profesinei bendrijai „Constat“ www.constat.lt

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pridėti paveiksliuką(tik .jpg)