Vitaminai, mineralai, mikroelementai

Kalcis ir fosforas – svarbūs kaulams, dantims ir nervų sistemai.
Kalcis ir fosfatas yra du svarbūs vienas su kitu susiję mitybos elementai. Būtent nuo šių mineralinių medžiagų priklauso kaulų ir dantų tvirtumas. Kalcis gyvūno organizmui svarbus tuo, jog reguliuoja kraujo krešėjimą bei yra nervinių impulsų tarpininkas.
Fosfatas, palyginti su bet kuria kita mineraline medžiaga, atlieka labai daug papildomų funkcijų, todėl jei norėtume jas visas čia išvardyti, prireiktų aprašyti visus gyvūno organizme vykstančius medžiagų apykaitos procesus.

Kalis – reikalingas palaikyti skysčių pusiausvyrą ir nervų funkcijas.
Kalio koncentracija ląstelėje yra labai didelė. Ši medžiaga organizmui reikalinga, kad normaliai funkcionuotų nervų sistema, taip pat kontroliuoti medžiagų apykaitą raumenų audiniuose ir reguliuoti skysčių balansą. Jei organizmui truks kalio, susilpnėja raumenys, sustoja augimas, sutrinka širdies ir inkstų funkcijos. Tačiau dažniausiai kalio maiste yra ppakankamai, tad organize jo pritrūksta labai retai.

Natris – svarbus skysčių pusiausvyrai reguliuoti.
Skirtingai nei kalis, natris organizme kaupiasi daugiausiai tarp ląsteliniame skystyje. susijungęs su chloru natris yra vienas iš svarbiausių vandens elektrolitų organizme. Paprastai šie mineralaiesti organizme valgomosios druskos ar natrio chlorido pavidalu. Neįtikėtina, kad normaliame maitinimo racione nebūtų šių elementų.

Magnis – palaiko normalų širdies, raumenų ir nervų audinio funkcionavimą.
Organizme magnis kaupiasi ir minkštuosiuose audiniuose, ir skelete. Nuo teisingo magnio ir kalcio santykio organizme priklauso, ar normaliai funkcionuoja širdis, nugaros raumenys ir nervų audiniai. Magnis yra svarbus natrio ir kalio medžiagų apykaitai. Organizmui magnio trūksta labai retai.

Geležis – reikalinga kraujo gamybai ir enzimų funkcijoms.
Geležis yra vienas iš labiausiai žinomų mikroelementų, ji kaupiasi ir kraujo hemoglobine, ir mioglobine, ir reguliuoja deguonies apytaką. Geležis taip pat yra ir daugelio enzimų komponentas, būtinas maistinių medžiagų cheminės energijos oksidacijai. Geležies trūkumas gali sukelti mažakraujystę, pasireiškiančią nuovargiu ir silpnumu.

Varis – reikalingas kraujo gamybai.
Varis organizme atlieka daugelį biologinių funkcijų, ši medžiaga įeina į daugelio enzimų sudėtį. Varis tiesiogiai dalyvauja geležies medžiagų apykaitoje: organizme tūkstant vario, sutrinka geležies apytaka ir įsisavinimas, – sumažėja hemoglobino sintezė. Todėl jei maiste nėra pakankamai vario, gali išsivystyti mažakraujystė, – net ir tada, kai organizmas geležies gauna pakankamai. Vario trūkumas gali pažeisti net kaulus. Tačiau ir pernelyg didelis vario kiekis maiste gali tapti mažakraujystės priežastimi.

Manganas – reikalingas kelioms enzimų sistemos ir riebalų skaidai.
Manganas dalyvauja įvairiose reakcijose, nes šis mikroelementas aktyvizuoja daugelį metalų – enzimų sistemų. Mangano trūkumas pažeidžia  ir augimo, ir dauginimosi procesus, taip pat ir lipidų metabolizmą.

Cinkas – svarbus enzimų funkcijoms ir baltymų sintezei, odai ir plaukams.
Cinko veikimo sfera paprastai yra enzimų funkcija bei baltymų sintezė. rūpinantis savo augintiniais, reikia nepamiršti, kad nuo to, ar pakanka maiste cinko, priklauso gyvūno odos ir kailio sveikumas. Trūkstant cinko, gyvūnas lėtai auga, vystosi anoreksija, sėklidžių atrofija, krenta svoris, pakenkiama oda.

Jodas – skydliaukės hormonų sintezė.
Vienintelė žinoma jodofunkcija organizme yra sintetinti skydliaukės hormonus, kurie reguliuoja organizmo medžiagų apykaitos greitį.

Selenas – reikalingas ląstelių membranos reprodukcijai.
Mokslininkai pirmiausiai atkreipė dėmesį į seleno toksiškumą. Selenas yra labai svarbus gyvūnų maisto komponentas. Selenas labai susijęs su aminorūgštimis, kuriose yra vitamino E ir vario, su metioninu ir cistinu. Ryšys su vitaminu E ypač svarbus, nes viena medžiaga gali iš dalies kompensuoti kitos trūkumą. Ne mažiau selenas būtinas ir normaliam ląstelių atsinaujinimui.

Vitaminas A – svarbus regėjimo funkcijai, odai ir kaulams.
Sąvoka “vitaminas A“ vartojama kalbant apie įvairius biologiškai aktyvius junginius, iš kurių žinduolių fiziologijai svarbiausia yra retinolis. Labiausiai žinoma retinolio funkcija yra užtikrinti regėjimą. Be to, retinolis reguliuoja ląstelių membranų funkciją. Nuo retinolio priklauso ir normalus kaulų ir dantų augimas.

Vitaminas D – svarbus kaulams ir dantims, palaiko kalcio ir fosforo pusiausvyrą.
Vitaminas D dažnai vadinamas kaulų vitaminu. Jo svarbiausia funkcija yra užtikrinti reikiamą kalcio ir fosforo kiekį kraujo plazmoje, kad vyktų normali kaulų mineralizacija. Vitaminas D stimuliuoja kalcio ir fosforo įsisavinimą plonosiose žarnose. Kuomet reikia išsaugoti normalų kalcio kiekį kraujo plazmoje, vitaminas D stimuliuoja kalcio ėmimą iš kaulų. Kadangi nuo vitamino D priklauso kalcio įsisavinimas, jis ypač svarbus augančiam gyvūnui, kurio kaulai dar tik formuojasi. Trūkstant vitamino D susergama rachitu.

Vitaminas E  (tokoferolis) – svarbus embriono vystymuisi ir ląstelių membranoms.
Tiriant vitaminą E pirmiausiai paaiškėjo, kad jis apsaugo nuo embriono žūties tuos gyvūnus, kurių maiste buvo sustingusių riebalų. Vėlesni išsamūs tyrimai patvirtino, kad gyvūno organizme šis vitaminas ypač svarbus, kad normaliai vystytųsi vaisius, galėtų normaliai funkcionuoti kraujo indai bei nervų sistema. Vitaminas E veikia  kaip antioksidantas ir palaiko ląstelių membranų stabimumą. Eksperimentai parodė, jog šio vitamino trūkumas sukelia daugelį fizinių anomalijų. Jokio kito vitamino trūkumas organizme nesukelia tokių didelių pasekmių.

Vitaminas K – svarbus reguliuojant kraujo krešėjimą, žarnyno mikrofloros veiklai.
Tai grupė cheminių junginių, kurie reguliuoja kraujo krešėjimą. Normaliems sveikiems gyvūnams vitamino K trūksta labai retai, nes pagrindinį šio vitamino kiekį organizmas gauna vykstant bakterijų sintezei žarnyne. Vitaminu K maistą reikia papildyti tuo atveju, kai dėl ilgą laiką trūkusio gydymo (ypač antibiotikais) yra sutrikusi žarnyno mikrofloros veikla.

Vitaminas B1 (tiaminas) – reikalingas angliavandeniams įsisavinti.
Jungdamasis šis vitaminas dalyvauja angliavandenių skaidyme. Vitamino B1 poreikis tiesiogiai priklauso nuo angliavandenių kiekio gyvūno maiste. Trūkstant vitamino B1, gali išsivystyti anoreksija, sutrikti nervų sistema bei širdies darbas, gyvūnas gali nugaišti. Netinkamai ruošiant maistą, produktuose esantis tiaminas gali visiškai žūti.

Vitaminas B2 (riboflavinas) – reikalingas ląstelėms formuotis.
Riboflavinas – tai gelsvas kristalinis junginys. Tirpdamas vandenyje, nudažo jį gelsvai žalia spalva. Riboflavinas įeina į dviejų koenzimų, kurie dalyvauja oksiduojančiose enzimų sistemose, sudėtį. Be riboflavino ląstelės negali normaliai gamintis ir vystytis. Yra žinoma, kad tam tikrą dalį reikiamo riboflavino kiekio organizmas gali gauti iš bakterijų sintezės žarnose. Tačiaukasdieninis riboflavino poreikis yra gaug didesnis, todėl šio vitamino visad turi būti gyvūno maiste.

Pantoteno rūgšis – reikalinga angliavandenių, riebalų ir amino rūgščiųmetabolizmui.
Ši medžiaga būtina enzimų, dalyvaujančių angliavandelių, riebalų ir aminorūgščių apykaitoje, veiklai.Pantoteno rūgštis labai reikalinga gyvūno organizmui, nors paprastai, esant normalioms sąlygoms bei gerai gyvūno sveikatai, šios rūgšties netrūksta. Pantoteno rūgšties gausu ir augalinės, ir gyvulinės kilmės medžiagose.

Vitaminas B12 – svarbus kraujo ląstelių brandai ir nervų sistemai.
Tai unikalus vitaminas, nes kaip žinoma, tai vienintelis junginys, į kurio sudėtį įeina gyvybiškai svarbus kobaltas. Vitaminas B12 dalyvauja ir riebalų bei angliavandenių apykaitoje ir mielino sintezėje. Mielinas yra nervinių audinių sudedamoji dalis. Šio vitamino trūkumas sukelia anemiją ir trikdo kraujo kūnelių gamybai. Be  to, gali atsirasti ir neurologinio pobūdžio sutrikimų, kuriuos sukelia mielino trūkumas maiste.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pridėti paveiksliuką(tik .jpg)