Veterinaras atskleidė, kaip prailginti šuns gyvenimo trukmę

Bene svarbiausias kriterijus, siekiant prailginti savo mylimo augintinio amžių – tai aktyvi veikla ir kokybiška mityba. Tačiau kaip šerti – sausu ėdalu ar vien tik mėsa – kiekvieno šuns augintojo pasirinkimas. „Pats savo šunis šeriu ir sausu pašaru, ir gryna mėsa“, – sakė ilgus metus naminių gyvūnų pašaro gamybos procesams vadovavęs veterinarijos gydytojas bei didžiųjų šveicarų zenenhundų veisėjas Aidas Vaznonis. Tam, kad šunų šeimininkai suprastu, ko reikia jų augintiniams, ekspertas išsamiai papasakojo, kaip šerti šunį, kad būtų sveikas ir gyventų ilgiau. Kiekvienas gyvūnas yra savitas, išskirtinis ir vienintelis. Tos pačios veislės ir vados šunys neretai būna skirtingo temperamento, charakterio ir išvaizdus bruožų. Todėl skirtingų šunų poreikiai mitybai taip pat yra skirtingi. Pavyzdžiui, samojedai ir haskiai – tai šiauriniai šunys, dirbantys sudėtingose klimatinėse sąlygose, tempiantys didžiulius krovinius ar nubėgantys ilgus atstumus. „Jų energijos poreikis yra kardinaliai skirtingas nuo vadinamųjų „sofos parazitų“ – dekoratyvinių šunų“, – apie Lietuvos kinologų draugijos organizuotame šunų mitybos seminare kalbėjo A.Vaznonis. Tad natūralu, kad mažam pinčeriui, gyvenančiam su šeimininku namuose ir dogui, laikomam voljere, teks pritaikyti skirtingą pašarą ir skirtingą šėrimo būdą. Priešingai nei žoliaėdžių, kurių virškinimo traktas yra ilgas ir virškinimo procedūras atlieka ištisos bakterijų kolonijos, šunų virškinamajame trakte maistas užsibūna neilgai, ir jame, iš esmės, vyksta tik fermentacijos procesas. Šėrimo tipai RAW. Mitybos racioną sudaro mėsa, subproduktai ir kaulai. Grynos mėsos – 80, kaulų – 10, subproduktų – 10proc. BARF. Mitybos racioną sudaro ne tik mėsa ir jos produktai, bet ir vaisiai, daržovės, košės. Paruoštais pašarais (sausais, konservuotais, šaldytais, džiovintais). Toks šėrimo tipas atsirado pakankamai nesenai. Sausi pašarai pirmą kartą rinkoje pasirodė praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Kombinuotas. Šuns šėrimas sausu ėdalu, praturtinant jo racioną mėsa, kiaušiniais, rauginto pieno produktais ar daržovėmis. Ir nors sausi pašarai būna subalansuoti, šuniui neprošal ir vienas kitas kąsnis natūralaus produkto. „Juk ir mes patys nenorime valgyti kiaušinienę tris kartus per dieną ir taip visą savaitę“, – teigė ekspertas. Pats A.Vaznonis savo šunų racioną sudaro taip: 2/3 sauso ėdalo ir 1/3 grynos mėsos – vištienos, jautienos ar net kiaulienos, žuvies, kiaušinių, rauginto pieno produktų. Pavyzdžiui, šuns organizmas kalcį žymiai geriau pasisavins iš suėsto kiaušinio su visu lukštu, negu ėsdamas tik sausą pašarą. Ar galima maišyti ėdalo tipą? Daugeliui šunų augintojų kyla klausimas: ar dera maišyti skirtingas ėdalo rūšis? Juk sausą ėdalą ir mėsą, atrodo, šuns organizmas virškina ir įsisavina skirtingai? „Tai, kad negalima maišyti vieno ir kito mitybos tipo, tai tik kiekvieno iš jų šalininkų reklaminis triukas, siekiant kategoriškai pasirinkti vienintelį, neva teisingą šėrimo būdą“, – kalbėjo veterinaras. Tačiau šuo į reklamines pinkles pats nepakliūna – jis ėda tai, ką jam duoda žmogus. Mėsa – tai praktiškai baltymai ir vanduo. Baltymo virškinamas vyksta taip: skrandyje išsiskiria druskos rūgštis, ji aktyvuoja fermentus, o šie pradeda skaidyti baltymą iki amino rūgščių, kurias plonosiose žarnose jau įsisavina organizmas ir baltymas patenka į kraujotaką. Sausame pašare esantys baltymai virškinami lygiai taip pat. Sukramtytų granulių dalelės patenka į skrandį ir pirmiausiai pradedami skaldyti ir virškinti baltymai. Druskos rūgštis skrandyje veikia taip, kaip ir šuniui ėdant natūralią mėsą. „Angliavandeniai ir riebalai pradedami skaldyti ir virškinti tik žarnyne“, – aiškino veterinaras A.Vaznonis. Vis tik piktnaudžiauti ėdalo rūšies kaitaliojimu nerekomenduojama, mat kardinaliai keičiant pašarą virškinimo trakte išsiskirs skirtingos veikliosios medžiagos, pasikeis bakterinis fonas, o tai iššauks diarėją. Todėl ėdalą vertėtų keisti palaipsniui, nesukeliant virškinimo trakte esminių pokyčių. Maistinių medžiagų poreikis šunims Baltymai Nuo seno žinoma, kad baltymai – tai gyvybės pagrindas, o pagrindinė organizmo statybinė medžiaga – kolagenas. Mūsų organizme baltymas kolagenas sudaro 40 proc. visų baltymų. „Jei norite turėti sveikus sąnarius ir stiprius kaulus – valgykite daugiau natūralios šaltienos. Nes šaltienos pagrindas – želatina – ir yra kolagenas. Be to, šaltienos neprošal duoti ir savo augintiniui – nereikės pirkti cheminių papildų sąnarių ir kaulų stiprinimui“, – patarė specialistas. Vis tik organizmas, anot A.Vaznonio, geriausiai įsisavina baltymus iš kiaušinių: „Tai unikalus produktas, kuriame yra visos medžiagos reikalingos gyvybei. Net ir cholesterolis yra ten labiau geras, nei blogas“. Nors baltymai kiaušinyje sudaro tik 14 proc., tačiau jo įsisavinimas labai aukštas. Pagal baltymo įsisavinimą po kiaušinio žymima lašiša, paukštiena, aviena, jautiena, kiauliena, sojos miltai, kviečiai. Mėsiaėdžiai ir visaėdžiai organizmai augalinius baltymus įsisavina net 40 proc. prasčiau nei žoliaėdžiai. Jaunų šuniukų mitybos racione turi būti bent 28 proc. baltymų. Šuo auga, organizmui būtina statybinė medžiaga. Suaugusio, paprasto naminio šuns racione turėtų būti trečdaliu mažiau baltymų – 18 proc. Tarnybiniams, sportiniams, parodiniams šunims reikia 25 proc., kinkomiems – 35 proc., maitinančioms kalėms – 28 proc. baltymų mitybos racione. Vis tik vertėtų atminti, kad baltymų perteklius gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. „Didelių veislių šunų jaunikliams nuo per didelio kiekio baltymų per greitai auga kūno masė. Taip gali būti sužaloti sąnariai, nes raumenys nespėja augti kartu su besistiebiančiais kaulais ir sausgyslėmis“, – aiškino naminių gyvūnų mitybos specialistas. Tokiems šunims užteks ir 26 proc. baltymų mitybos racione. Be to, ilgalaikis baltymo vartojimas dideliais kiekiais gali sužaloti inkstus. Riebalai Bene pagrindinis energijos šaltinis ir energijos rezervas šunims – riebalai. Jie aprūpina organizmą omega 3 ir 6 riebalų rūgštimis, vitaminais A, D, E ir K. Riebalai įeina į ląstelių membranų sudėtį, elastingas riebalinis audinys apsaugo, amortizuoja organus. Riebalinį sluoksnį turintys šunys lengviau pakelia šaltį. Tam tikrą laiką šuo gali kūno riebalus naudoti ir transformuoti į energijos kiekį gyvybinėms funkcijoms užtikrinti. „Kinkomų šunų racionas – dvi šaldytos žuvys dėl baltymų, o riebalų poreikiui patenkinti – šaldytų kiaulienos taukų gabalas“, – sakė A.Vaznonis. Nors, anot jo, riebalai, tai pats geriausias energijos šaltinis, vis tik riebalų perteklius kaupiasi organizme. Paklaustas, ar tiesa, kad kiauliena šunims – negalima, mitybos specialistas nustebo ir paaiškino: „Tai tik kažkieno sukurtas reklaminis triukas. Kiauliena alergijos nesukelia, nes joje nėra medžiagų, kurios tokią reakciją iššauktų, – aiškino specialistas, – Kol kas neradau priežasčių, kodėl negalima duoti kiaulienos“. Anot jo, sausumos gyvūnų riebalai turi daugiau sočiųjų riebiųjų rūgščių, todėl tai galėtų būti vienintelė priežastis, kodėl šunų augintojai atsisako šerti savo šunį kiauliena. „Kuo mažiau sočiųjų riebiųjų rūgščių turi riebalai, tuo jie vertingesni“, – teigė A.Vaznonis. Veterinaro teigimu, kiaulienos ar jautienos riebalai nėra taip gerai įsisavinami, kaip linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejai. Pavyzdžiui, kokoso riešutų aliejus turi 85 proc. sočiųjų riebalų, todėl jo struktūra – kieta. Kai kurie sauso pašaro gamintojai į gaminio sudėtį deda šio aliejaus. „Toks aliejus šuns organizmui yra visiškai bevertis ir net gi kenksmingas“, – pasakojo veterinaras. Štai linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejus – kur kas vertingesnis. Čia riebaluose yra net 72 proc. polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. Taigi, mažiems šuniukams reikia 17 proc., suaugusiems – 9-15 proc., darbiniams, sportiniams – 20 proc., kinkomiems šunims – net 50 proc., maitinančioms kalėms – 17 proc., riebalų mitybos racione. Žuvų taukai – atskira kategorija Gyvūninės kilmės skystuose riebaluose bei augalinės kilmės riebaluose yra daug naudingų polinesočiųjų rūgščių. Tokius riebalus turi gyvūnai, gyvenantys šaltame vandenyje. „Jei žuvys turėtų tokius riebalus, kaip šiltakraujai gyvūnai, tai tame vandenyje būtų sustingusios“, – kalbėjo A.Vaznonis. Pasak veterinaro, rekomenduojama šuniui du kartus per metus praeiti visą organizmo atstatymo kursą – pavasarį ir rudenį intensyviai šeriant žuvų taukus. Taip šuns organizmą aprūpinsite vitaminais A, D, E, B12, B6 ir kt. Veterinaro įsitikinimu nevertėtų pirkti žuvų taukų didelėse pakuotėse, kur neretai būna supiltos riebalų atliekos ir žuvų rūkyklų. Anot jo, kokybiški žuvų riebalai gaminami taip: sumalamos nupjautos lašišų galvos ir spaudžiamos mechaniniu būdu. Išspaustas skystis paliekamas kelioms dienoms, vanduo ir kiti organizmo skysčiai nusistovi dugne, o riebalai lieka viršuje. Jie nugriebiami, supakuojami ir taip pagaminami kokybiški žuvų taukai. Angliavandeniai Angliavandeniai į šuns organizmą patenka dažniausiai iš grūdinių kultūrų produktų. Anot A.Vaznonio, pats RAW mitybos specialistas dr. Davidas Cranfieldas nurodo, kad angliavandeniai – itin svarbūs šuns gyvenime du kartus: atjunkant nuo motinos pieno ir maitinančioms kalėms. Pieno gamybai reikalingas tris kart didesnis angliavandenių, o ypač gliukozės kiekis kraujyje. Tokių angliavandenių, kaip celiuliozė (maistinės skaidulos, ląsteliena) ar krakmolas – mėsėdžiai gyvūnai įsisavinti nesugeba. Vis tik ląsteliena ar celiuliozė šuns organizmui būtina, net jei ir neįsisavinama. Dirgindama virškinamojo trakto gaurelius, ląsteliena priverčia susitraukinėti visą virškinamąjį traktą ir taip skatina maisto slinkimą. Daug angliavandenių yra kviečiuose, kukurūzuose, kitose grūdinėse kultūrose, ryžiuose, avižose ir pan. Tačiau angliavandenių virškinti šunys nepajėgūs dėl to, kad savo seilėse neturi amilazės – fermento, kurį turi žmonės, žoliaėdžiai ar atrajotojai. Veterinaras paminėjo, kad šunys gali įsisavinti angliavandenius, tačiau jų šaltiniai turi būti tinkamai apdoroti. Tam puikiai tiks iš daigintų grūdų pagamintas pašaras, kuriame jau yra natūraliai aktyvuoto fermento, kuris polisacharidinius angliavandenius jau pavertęs į disacharidus ir monosacharidus. Pastaruosius šuns organizmas pats gali suvirškinti ir įsisavinti. Alternatyvos angliavandeniams Yra ir kitų būdų, kaip šuns mitybos racioną papildyti angliavandeniais. Pavyzdžiui, esant angliavandenių trūkumui, galima šuniui duoti nevalytą jaučio skrandį su visu turiniu. Šuo gaus ir angliavandenių, ir jau apvirškintų augalų, ir naudingų bakterijų, kurių gausu jaučio skrandyje. „Natūralioje gamtoje vilkas užmušęs žvėrį visų pirma suėda vidurius. Ten kur yra bakterijų, ten, kur fermentacijos procesas jau prasidėjęs ir celiuliozė yra apvirškinta“, – tikino mitybos ekspertas A.Vaznonis. Angliavandenių trūkumą galima kompensuoti ir duodant didesnį riebalų bei baltymų kiekį, kurį, esant stygiui, šuns organizmas susintetins į angliavandenius. Vis tik tokia praktika netinkama nutukusiems šunims. Antsvorio kamuojamiems keturkojams verčiau duoti daugiau nevirškinamos ir neįsisavinamos ląstelienos, o organizmas riebalų perteklių verčia į angliavandenius vien tam, kad galėtų palaikyti gyvybines funkcijas. Vitaminai Vitaminai – biologiškai aktyvios medžiagos, reguliuojančios fiziologinius procesus. Vitaminai yra skirstomi į dvi grupes: A,D, E, K – tirpūs riebaluose; B grupės vitaminai ir vitaminas C – tirpūs vandenyje. Atminkite, kad vartojat per daug riebaluose tirpių vitaminų, jie kaupiasi organizme ir gali tapti toksiškais. Be to, per didelis kiekis vitamino A baltakailiams šunims gali suteikti geltoną atspalvį. „To gelsvumo neišplausite, ir šuo bus pageltęs tol, kol pačios medžiagos per laiką neišnyks iš odos“, – sakė A.Vaznonis. Vitaminą C šuns organizmas įprastai reikiamais kiekiais sintetina pats. Papildomi kiekius šio vitamino vertėtų sušerti besilaukiančioms ir žindančioms kalėms. Geriausia vitaminą C pradėti vartoti dar prieš kergiant. Kadangi C vitaminas yra tirpus vandenyje, jis pasisavinamas ir virškinamas žemiausiose virškinamojo trakto grandyse. Jis parūgština vandenį, kuris keliaudamas per inkstus naikina blogąsias bakterijas. Be to, vitamino C stygius trukdo organizmui natūraliai gaminti baltymą kolageną. Besilaukiančioms kalėms, kai vaisius vystosi, kolagenas būtinas kremzlinių kaulų augimui. Kaip, anot A.Vaznonio, sakė kinologė ir teisėja Natalija Nekrošienė: „Nenorite, kad šuniukai turėtų sąnarių displazijų – duokite besilaukiančioms kalėms vitamino C.“ Veterinaras ir mitybos ekspertas tikino, kad ši sąnarių liga nėra paveldima. „Tai įgyjamas reiškinys, kai šuniukų motina maitinama neteisingai, o ir patys šuniukai gauna per mažai vitamino C“, – apie sąnarių displazijos prevenciją pasakojo A.Vaznonis. Mineralai Mineralai būtini normaliam organizmo funkcionavimui, ligų prevencijai. Svarbiausi – kalcis, fosforas, selenas. Taip pat – geležis, varis, cinkas, magnis, kalis, jodas. Jei randate pašarą, kuriame yra geležies chelato, vario proteinato, tai dėmesio vertas pašaras, nes šiuose sudėtinius organinius elementus šuns organizmas įsisavina itin gerai. „Šioje Geografinėje platumoje, kurioje yra ir Lietuva, dirvožemyje yra pastebimas seleno deficitas. Mažiausią seleno trūkumą pasaulyje jaučia japonai, nes jų mitybos racione – daug jūrų gėrybių, kuriose gausu organinio seleno junginių“, – teigė mitybos ekspertas. Anot jo, selenas ypač svarbus patinams. Pradėjus vartoti seleną, apie 30 proc. padidėja spermatozoidų judrumas, gerėja spermos kokybė. Be to, organinis selenas ir vitaminas E – patys geriausi antioksidantai. Jie neutralizuoja visus uždegiminius organizmo procesus.

ekrano-nuotrauka-is-2016-11-09-10-26-58ekrano-nuotrauka-is-2016-11-09-10-26-42

 http://augintinis.lrytas.lt/sveikata/veterinaras-atskleide-kaip-prailginti-suns-gyvenimo-trukme.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pridėti paveiksliuką(tik .jpg)