Šiandien aš miriau.

Šiandien aš miriau. Tu pavargai nuo manęs ir nuvežei į prieglaudą. Joje labai greitai mažėjo vietų ir man nepasisekė. Dabar – aš juodame maiše, kažkokiame šiukšlyne. Mano beveik nenaudotas pavadėlis, kurį palikai kartu su manimi, atiteks kažkokiam kitam šuniui. Mano antkaklis buvo nešvarus ir per mažas, tačiau moteris, kuri paskutinė su manimi atsisveikino, jį nuėmė…
Ar aš dar būčiau pas tave namuose, jeigu nebūčiau sugraužęs tavo bato? Aš nežinojau, kas tai, tik man kvepėjo oda ir tas daiktas gulėjo ant grindų. Aš tik žaidžiau. Tu juk nenupirkai man jokių žaislų…
Ar aš dar būčiau pas tave namuose, jeigu būčiau dresuotas nedaryti juose? Pas jus, žmones, yra gi kažkokios knygos ir dresūros mokyklos, kur tau būtų paaiškinę, ką daryti, kad aš neatlikinėčiau gamtinių reikalų namuose…
Ar aš dar būčiau pas tave namuose, jeigu nebūčiau į juos parnešęs blusų? Be specialių antkaklių ar vaistų – aš pats negalėjau jų nuo savęs nusiimti po to, kai palikai mane kieme kelioms dienoms…
Ar aš dar būčiau pas tave namuose, jeigu neločiau juose? Aš tik sakiau „aš bijau, man vieniša, aš čia, aš noriu būti geriausias tavo draugas!“
Ar aš dar būčiau pas tave namuose, jei daryčiau tave laimingu? Tai, kad mane mušei – neišmokė manęs tave nuraminti ar tapti artimesniu…
Ar aš dar būčiau pas tave namuose, jeigu tu būtum radęs laiko su manimi užsiimti ir išmokyti elementarių dalykų? Tu nekreipei į mane dėmesio jau po pirmosios savaitės, bet aš laukiau tavo meilės visą savo gyvenimą. Šiandien aš miriau vis dar jos laukdamas…

Su meile – tavo šuo.

————————————————-
Jeigu galvojate, kad taip nebūna – klystate. Taip būna net ne dešimtimis. Taip būna šimtais… 😢

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pridėti paveiksliuką(tik .jpg)