Rūpinamės kūdra prieš žiemą: ką reikia žinoti apie žuvis

Dalis žmonių, turinčių didesnius sklypus, rudenį ne tik nukasa ar nusiskina derlių, išvalo šiltnamį ar perkasa dirvą – valdose esantis nuosavas vandens telkinys taip pat reikalauja dėmesio. Daugiau sprendimų reikia atlikti tuomet, jei jis dar ir įžuvintas. Į ką tokiu atveju atkreipti dėmesį, paklausėme specialistų.
Pirmiausia reikėtų bent jau teoriškai išsiaiškinti, ar žuvys jūsų kūdroje galės žiemoti. Tai lemia tiek tvenkinio žuvų kiekis, tiek jo gylis ir tūris. „Pagrindinė klaida – jei žmogus turi nedidelį tvenkinį ir į jį pavasarį įleidęs labai daug žuvų, tačiau neplanuoja jų gaudyti. Tai galima palyginti su žemės ūkiu – tarkime, ūkininkas pasodina bulves, tačiau rudenį jų neiškasa, nes mano, kad iš tų bulvių kitais metais išaugs dar daugiau.“, – teigia Darius Svirskis, akcinės bendrovės „Išlaužo žuvis“ vadovas.

Tiesa, jis priduria, kad žuvys gali sėkmingai peržiemoti, jei sąlygos joms subalansuotos – tvenkinys yra bent vidutinio dydžio, o žuvies įleista palyginti nedaug. Jei žuvis auginate tam, kad jas vėliau suvartotumėte, prisiminkite, kad pavasarį įžuvinti stambesni dvimečiai ar trimečiai puskilograminiai karpiai, amūrai, plačiakakčiai ar europiniai šamai antroje vasaros pusėje jau būna užaugę iki 1,5 -2 kilogramų. Juos išgaudyti galima jau nuo rugpjūčio, tiesa, plačiakakčius įmanoma pagauti tik tinklu – ši žuvis paprasčiausiai nekimba ant jokio jauko. Šiais laikais ne vienas susigundo įsirengti nedidelius dekoratyvinius tvenkinius savo sode ir augina nedideles gražias dekoratyvines žuvis (pavyzdžiui, KOI karpius). Žuvininkystės specialistas Sergejus Ivanovas (“Mailius.info”) teigia, kad jei dekoratyvinių žuvų tvenkinys negilus, geriau pasirūpinti jų žiemojimu. „Tarkime, baseinas pusė metro gylio – čia dekoratyviniais tikslais laikomos žuvys gali peršalti. Todėl iš tokio tvenkinio žuvis reikia iškelti. Perkelti galima į statinę patalpoje, pastatyti akvariuminį kompresorių ir kas savaitę keisti trečdalį vandens. Svarbiausia yra lėtai suvienodinti temperatūrą, kad žuvys negautų termošoko – streso nuo temperatūros pakeitimo, nes jei temperatūrų skirtumas viršija daugiau nei penkis laipsnius, žuvys gali mirti“, – pataria jis. Pašnekovas taip pat įspėja, kad vandenį reikia paruošti iš anksto. „Vanduo visada turi būti prisotintas deguonimi. Jei žuvis perkelsite į statinę, o paskui eisite į parduotuvę ieškoti kompresoriaus, tai žuvys paprasčiausiai uždus. Prieš įleidžiant žuvis reikėtų, kad kompresorius bent valandėlę padirbtų“. Maitinti žiemojančių žuvų nepatartina, ypač jei talpoje nėra biofiltro. Priešingu atveju, vanduo užsiterš ir jį reikės keisti dar dažniau. Prisotinimas deguonimi. Tinkamai iškastame tvenkinyje, šaltis Lietuvoje natūraliai gyvenančioms žuvims nėra toks baisus. Kita vertus, žiema kartais pateikia savo siurprizų. “Grubiai skaičiuojant, maždaug kas septinti metai būna tokia žiema, kuri nepagaili ne tik mėgėjų, tačiau ir profesionalų. Panaši žiema jau buvo 2002-2003 metais. Nors po to, tokio šalčio ilgai nebuvo, būtų kaip ir laikas itin šaltai žiemai, gal šiemet, o gal ir sekančiais metais“, – pastebi D. Svirskis. Šaltomis žiemomis tvenkinio paviršių užtraukia ledas ir žuvys gali pradėti dusti. Turbūt girdėjote siūlomus būdus pasirūpinti žuvimis iškertant didelę eketę ir dar primetant nendrių, kad ji greitai neužšaltų. Tačiau pašnekovai pataria nežaisti ir imtis gal ne tokių tradicinių, tačiau užtikrintai veikiančių priemonių. „Jei žiema yra paprasta, žuvis priplaukus prie eketės gal ir gali išgyventi, bet jeigu vieną naktį eketę rimtai užpusto sniegas, ji užšąla ir žuvų gyvenimas pasibaigia. Todėl tokie metodai yra pats prasčiausias būdas. Tarkime, jei paimtumėme buteliuką, pasemtumėme vandens ir vežtumėme tikrinti jo deguonies lygį, niekas nepasikeistų – net laikant atvirą buteliuką, deguonies kiekis jame beveik nepadidėja“, – pabrėžia D. Svirskis. Geriausias sprendimas yra įrengti aeratorių, tiesa, tokiu atveju, tvenkinys turėtų būti netoli namų ar kitos vietos su elektros įvadu. Be to, geriausia, jei toks aeratorius veikia nuolat ir pučia orą nesustodamas, teigia S. Ivanovas. “Aeratorius – tai kompresorius, kuris per žarną paduoda orą į difuzorių, kuris suskaido oro srovę į mikroburbuliukus. Taip žiemą vanduo yra prisotinamas deguonimi, tai padeda žuvims išgyventi. Be to, aeratorius padeda daugintis bakterijoms, kurios maitinasi dumblu ir lapais. Kada lapai pradeda pūti, išskiria kenksmingas dujas, o aeravimo sistema padeda pašalinti jas iš vandens“, – privalumus vardija pašnekovas. Viena didžiausių klaidų naudojant yra neteisingas jų pastatymas. „Kartais žmonės stato aeratorius taip, kad žarna į kūdrą nuo jo eina banguodama. Svarbu visada padaryti nuolydį, nes jeigu žarnoje susikaups kondensatas, lašai pradės bėgti į kompresorių, vanduo užšals ir kompresorius nustos veikti. Jeigu kompresorius membraninis, membrana gali suplyšti, o jeigu stūmoklinis, tada nieko baisaus – reikės nunešti į kambarį, jis atšils ir toliau galės veikti“, – paaiškina S. Ivanovas. Maistas. Žiemą esant žemai temperatūrai žuvų šerti nereikia, nes jos pačios nesimaitina arba daro tai retai. „Jei temperatūra nukrenta žemiau šešiolikos laipsnių, karpinių žuvų, tokių kaip amūras ir plačiakaktis maitinimasis labai smarkiai lėtėja, o esant 4-8 laipsniams, jos jau praktiškai nebesimaitina. Kai kas galvoja, kad vandens temperatūra žiemą būna + 4 laipsniai, tačiau jei vanduo pratekantis, po ledu gali būti ir 0,2 laipsnio temperatūra. Tokiu atveju, apie maitinimąsi nėra ką ir šnekėti. Žiemos metu maitinasi plėšrios žuvys – starkis, ešerys, lydeka. Kai kas kaip papildomą maisto šaltinį įleidžia saulažuvių, kuojų, karosų, pūgžlių, tačiau tai nėra gera priemonė. Žuvys „sanitarai“ turi išnaikinti telkinyje jau esančias menkavertes žuvis“, – pataria D. Svirskis. Tvenkinio valymas. Smarkiai uždumblėjusius tvenkinius galima ir reikia valyti bei gilinti. Tam naudojama kasimo technika, ekskavatoriai. Jei naudojate tokį būdą, aplinkai naudingiau kai žemė jau įšalusi. Didesniame tvenkinyje darbams trukdys vanduo, be to, po sunkiosios technikos „apsilankymo“ vėliau teks tvarkyti krantus. Tiesa, yra ir kitokių būdų – kai kurios įmonės siūlo valyti dumblą su mobilios ant vandens plaukiojančios žemsiurbės pagalba, taip pat egzistuoja nedideli tvenkinių siurbliai, skirti labai mažiems dekoratyviniams tvenkiniams. Ar jums verta valyti tvenkinį šį rudenį daugiausia priklauso nuo jūsų pačių apsisprendimo. Tiesa, pašnekovai atkreipia dėmesį, kad geriau to nedaryti, jei tvenkinyje žiemos žuvys ar tiesiog šią procedūrą atlikti anksčiau, ne prieš pat žiemą. „Jokiu būdu negalima valyti tvenkinio prieš žiemą, nes yra žuvų rūšių, kurioms tas dumblas padeda peržiemoti, todėl jei jis išvalytas, žiemojimas pasunkės. Žinoma, prieš žiemą būtina aptvarkyti tvenkinį – svarbiausia pagal galimybes pašalinti plūduriuojančius lapus, kad jie nepūtų“, – pataria S. Ivanovas.

http://www.manonamai.lt/daraupats/aplinka/kiemas/rupinames-kudra-pries-ziema-ka-reikia-zinoti-apie-zuvis.d?id=69619724

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pridėti paveiksliuką(tik .jpg)