Kaltina vištų augintojus: lietuviams kiaušiniai – kaip atsilikėliams

Vieni kaltina vištų augintojus, kad Lietuviams kiaušiniai kaip atsilikėliams. O gyvūnų mylėtojų draugija ”Augintinis” pradėjo domėtis kodėl paukštynai iki šiol dar vis nepaiso gyvūnų gerovės ir taip žiauriai elgiasi su vištomis. Netikime, kad valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apie tai nieko nežino. Užklausėme apie tai valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos socialiniame tinkle Facebook, labai įdomu koksai bus ir ar bus atsakymas, jei bus būtinai pranešime komentare. O dabar prašome pasidomėti nukopintu tekstu:

 

Apie netinkamai laikomas vištas ir neaišku kokiomis sąlygomis dedamus kiaušinius prabilę aktyvistai kaltina veterinarijos tarnybą šališkumu. Pastaroji teigia, kad 97 proc. Lietuvos vištų laikoma „pagerintuose narvuose“.

Video: https://www.youtube.com/watch?v=bEwFnNFdvF0

Trečiadienį viešoji įstaiga „Tušti narvai“ žiniasklaidai išplatino informaciją apie baisiomis sąlygomis laikomas vištas dedekles, kurių kiaušiniai pardavinėjami šalies prekybos centruose. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pripažįsta gavusi organizacijos skundą ir tirianti visus paukštynus, kurie yra nurodytose vietovėse – Ausieniškių kaime (Elektrėnų savivaldybė) ir Kaušėnų kaime (Plungės rajonas). Vis dėlto tarnyba apgailestauja, kad skundai neoperatyvūs, o gaištančios vištos – visiškai normalus dalykas.
Lietuvoje – kiaušiniai kaip atsilikusiose šalyse Paklausta, kodėl delsė VMVT pateikti skundą dėl paukštynuose netinkamai laikomų dedeklių „Tušti narvai“ aktyvistė aktyvistė Gabija Enciūtė DELFI sakė: „Iš tikrųjų tos nuotraukos darytos liepą, o VMVT mūsų labai nemėgsta ir labai mėgsta mus parodyti blogiau, negu viskas yra. Tiesiog norėjome padaryti ekstensyvesnį tyrimą, o viskas užtrunka. Medžiagos buvo daug, ją reikėjo atrinkti, paskui užtrunka, kol su teisininkais tinkamus skundus surašai, kad tikrai visos institucijos sureaguotų ir bent kartą normaliai patikrintų po mūsų. Dėl to viskas užtruko kelias savaites. Aišku, mes norėjome greičiau paviešinti, bet mūsų organizacijoje dirba visi savanoriai, labai mažai žmonių, kuriems tai nuolatinis darbas, dauguma tai daro po darbo valandų, dėl to tie tyrimai užtrunka.“
Laiške redakcijai ji minėjo, kad pasibaisėtinomis sąlygomis vištos laikomos „VG Agro Holding“ valdomose fermose. Ši įmonė priklauso „Vičiūnų grupei“. Tačiau šios atstovas Mindaugas Snicorius neigė, kad „VG Agro Holding“ turi paukštynų kaimuose, kuriuos nurodė aktyvistė. Paklausta, ar kreipėsi į verslininkus dėl pastebėtų pažeidimų, aktyvistė sakė: „O ką jiems turėtume pasakyti, kodėl turėtume kreiptis? Ką jiems pasakyti? Prašau gražiau auginti vištytes ir jie mūsų paklausys? Na, aš ne tokia naivi, nemanau, kad jie atsižvelgs. Be visuomenės pasipiktinimo, be žiniasklaidos ir institucijų įsikišimo čia niekas nepasikeis. Jie iš to daro pinigus, jie tai žino, jiems taip pigiau ir jie puikiai supranta, kas vyksta. Joks verkimas, kad vargšės vištytės, jiems nepadės. Padės tiktai supratimas, kad laikas ir finansiškai jiems naudinga prisijungti prie Europos tendencijų. Iš tikrųjų Lietuva yra paskutinė šalis Europoje, kur tiek daug vištų auginama narvuose. Ir kiaušinių gamintojai tą žino, patys kalba savo suvažiavimuose, kad vakariečiams narvuose laikomų vištų kiaušinių neįkiši, tik Lietuvoje atsilikėliškai galima.“ Daugelis gyvena pagerintuose narvuose VMVT neįvardijo, kokioms bendrovėms priklausančius paukštynus tiria dėl gauto skundo. VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausias veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis paaiškino, kad ES ir Lietuvoje galiojantis vištų dedeklių gerovės reglamentavimas yra konkretus ir griežtas. „VMVT gavo skundus su keliomis nuotraukomis, iš kurių sunku pasakyti, kada, kur ir kokiame paukštyne jos apskritai darytos. Kadangi tikslūs paukštynai skunduose nėra nurodyti, o pavyzdžiui, Kaušėnų kaime yra net 4 veterinarinius patvirtinimus turintys ir skirtingiems ūkio subjektams priklausantys paukštynai, tad patikrinimai inicijuoti visuose. Tačiau, VMVT pasiekusiuose skunduose yra nurodyta, kad situacija fiksuota dar šių metų birželio mėnesio pradžioje, o praėjus tiek laiko objektyviai įvertinti, kiek pagrįsta juose nurodyta informacija gali būti sudėtinga, nes situacija gali būti iš esmės pasikeitusi. Belieka apgailestauti, kad turima informacija apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus dalinamasi taip pavėluotai“, – komentavo G. Blekaitis. Jo teigimu, teisės aktai nustato tris vištų dedeklių laikymo būdus – laisvas su galimybe išeiti į lauko aptvarus (šis reikalavimas taikomas ir ekologiniams ūkiams), paukštidėse ant kraiko ir pagerintuose narvuose. Pasirinkti, kuris iš vištų dedeklių būdų yra tinkamiausias konkrečiam paukštynui – vištų dedeklių laikytojo pasirinkimas. „Pažymėtina, kad nuo 2012 m. ES valstybėse narėse draudžiama laikyti vištas dedekles nepagerintuose narvuose. Lietuvos dedeklių vištų laikytojai, siekdami laiku įgyvendinti šį reikalavimą, rekonstravo paukštides, jose įrengė pagerintų narvų reikalavimus atitinkančias sistemas arba įdiegė palaido dedeklių vištų laikymo sistemas. Visi šalies vištų dedeklių laikytojai laiku įgyvendino dedeklių vištų laikymo reikalavimus“, – nurodė pašnekovas. Jo teigimu, laikymas gerovės reikalavimus atitinkančiuose narvuose yra vienas iš šių būdų, kuriam taikomi detalūs reikalavimai, pavyzdžiui, sureglamentuotas narvo plotis, ilgis ir aukštis, aukštis virš laktų ir lizdo, atstumas tarp laktų, vienai vištai dedeklei skiriamas plotas, vieta pasikapstymui, galimybė paukščiams tupėti ant laktų, nagų dilinimo priemonės, apšviestumo intensyvumas, girdymo, lesinimo sistemos, lizdas kiaušiniams dėti ir t. t.
„Visi vištų dedeklių paukštininkystės ūkiai, prieš pradedant jų veiklą, įvertinami dėl jų atitikimo vištų dedeklių gerovę, laikymą, sveikatingumą, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą, biologinio saugumo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų atitikimo ir reikalavimus atitinkantiems paukštininkystės ūkiams suteikiamas veterinarinis patvirtinimas“, – tikino VMVT gydytojas. VMVT duomenimis, duomenimis šalies paukštininkystės ūkiuose vištas dedekles šiuo metu laiko 31 vištų dedeklių laikytojas: 5 ekologiniuose ūkiuose, 5 laisvai su galimybe išeiti į lauko aptvarus, 5 paukštidėse ant kraiko, o 16 – pagerintuose narvuose. Šalies paukštininkystės ūkiuose vienu metu laikoma 2,5–2,6 mln. vištų dedeklių. Pagerintuose narvuose – 96,76 proc. bendro vištų dedeklių skaičiaus. VMVT atstovai nurodė, kad Vištų dedeklių paukštininkystės ūkiuose planinė valstybinė kontrolė vykdoma 1 kartą per metus. Atsižvelgiant į patikrinimų metu nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, jų pobūdį taikomos administracinio poveikio priemones (įspėjimai, piniginės baudos), sustabdo arba uždraudžia vykdyti tolimesnę veiklą ir įpareigoja vištų dedeklių laikytojus pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. 2016 m. atlikta 40 patikrinimų, kurių metu nustatyti tokie vištų dedeklių gerovės pažeidimai: po 2 atvejus dėl minimalaus apšvietimo, skiriamos erdvės, tikrinimo, privalomos informacijos registravimo, automatinių ir mechaninių įrenginių naudojimo ir 4 atvejus dėl pastatų ir aptvarų reikalavimų neatitikimo, tačiau esminių pažeidimų, dėl kurių būtų pažeista vištų dedeklių gerovė, nenustatyta.

(Nuotraukos iš  „Tušti narvai“  video)

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kaltina-vistu-augintojus-lietuviams-kiausiniai-kaip-atsilikeliams.d?id=75380591

2 thoughts on “Kaltina vištų augintojus: lietuviams kiaušiniai – kaip atsilikėliams”

  1. Protestas prieš VMVT. Visus neabejingus kviečiame dalyvauti.
    Rytoj 9:00val. 2017/08/03 Siesikų gatvė 19, LT-07170 Vilnius, Lietuva

  2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jokių pažeidimų minėtame paukštyne nerado.
    Na ką gi labai jums ačiū ponai pareigūnai. Teks pagalvoti ar tokio matymo ir mastymo tarnyba iš vis reikalinga Lietuvoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pridėti paveiksliuką(tik .jpg)