Ką reikia žinoti naminių gyvūnų augintojams

Kokia naminių gyvūnų nauda žmogui?

Moksliniai tyrimai rodo, kad kontaktas su šunimi iš tiesų turi teigiamą poveikį įvairioms žmogaus gyvenimo dimensijoms. Tyrimų rezultatai atskleidžia kontakto su šunimi teigiamą poveikį žmonių psichikai (geresnė nuotaika, mažiau streso, baimės, sumažėjęs subjektyvus skausmo suvokimas, didesnis subjektyviai suvokiamas energingumas), bendravimui ir tarpusavio santykiams (daugiau socialinių interakcijų, geresnė verbalinė ekspresija, sklandesnė socializacija), fiziologijai (susinormalizavęs kvėpavimo ritmas, širdies ritmas, kraujo spaudimas).

Mokslo pasaulyje įvairios gyvūnų terapijos pamažu atranda deramą vietą. Medicinoje kaniterapija (terapija su šunimi) taikoma jau daugiau nei penkiasdešimt metų: teigiamas jos poveikis pacientams pastebėtas slaugos namuose, psichiatrijos departamentuose ir ligoninėse.

Bendraujant su gyvūnais pagerėja savijauta (pabendravus su gyvūnu vos 15–30 min. padidėja laimės hormono serotonino ir sumažėja streso hormono kortizolio išsiskyrimas), sumažėja kraujospūdis, kartu sumažėja infarkto bei insulto rizika, galima lengviau išsivaduoti iš depresijos gniaužtų. Žmonės, kurie augina šunis, yra fiziškai aktyvesni ir rečiau turi antsvorio – juk šunį reikia kasdien pavedžioti lauke.

Deja, bendravimas su gyvūnais ne visada atneša vien džiaugsmą ir naudą žmogaus sveikatai.


Kokiomis ligomis galime užsikrėsti nuo gyvūnų?

Užkrečiamųjų ligų sąrašas ne toks jau ir trumpas. Šunys ir katės gali platinti toksokarozę, kampilobakteriozę, jersiniozę, kriptosporidiozę, cheiletozę, stabligę, pasiutligę, leptospirozę ir kt. ligas. Katės dar gali platinti mikrosporiją, toksoplazmozę, bartoneliozę, šunys – echinokokozę, liambliazę ir kt. ligas. Žiurkės, žiurkėnai ir kt. graužikai dažniausiai platina jersiniozę, leptospirozę, pasteureliozę, pasiutligę, limfocitinį choriomeningitą ir kt. ligas.

Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus duomenimis, 2014 m. Prienų r. sav. buvo užregistruotas vienas gyvūnų platinamos ligos – toksokarozės atvejis.

Nors naminiai gyvūnai yra daugybės užkrečiamųjų ligų nešiotojai ir platintojai, dar nereiškia, kad kiekvienas žmogus, paglostęs katę, šunį, triušiuką ar kitą naminį gyvūnėlį, būtinai užsikrės ir susirgs viena iš paminėtų ligų. Gyvūnų platinamoms ligoms imliausi yra vaikai iki 5 m. amžiaus, nėščiosios, ŽIV infekuoti asmenys, onkologiniai ligoniai, žmonės, kuriems buvo atlikta organų transplantacija, silpną imuninę sistemą turintys asmenys, senyvo amžiaus žmonės.

  Ar naminiai gyvūnai gali būti alergijos priežastimi?

Naminiai gyvūnėliai suteikia jaukumo, švelnumo ir komforto pojūčius. Tačiau net 10 proc. žmonių naminiai gyvūnai gali sukelti alergiją (dažniausiai tai būna bronchų astma, alerginė sloga, konjunktyvitas, rečiau – odos alergijos).
Dažniausiai manoma, kad alergiją sukelia naminių gyvūnėlių kailis, tačiau žmogų alergizuoja ir odos gabaliukai (pleiskanos), seilėse esančios dalelės, baltymai bei šlapimas.
Labiausiai paplitusios alergijos – katėms ir šunims, tačiau konkretus asmuo gali būti alergiškas ir pelėms, žiurkėms, jūrų kiaulytėms, triušiams, žiurkėnams, naminiams paukščiams, arkliams, karvėms ar net vėžliukų ir egzotinių žuvyčių maistui.

Alergija gyvūnui gali sukelti simptomus, labai panašius į tuos, kuriuos sukelia šienligė. Tai – čiaudulys, bėganti ar užgulusi nosis, perštinčios ir ašarojančios akys, perštinti gerklė ir nosis. Tiesioginis kontaktas su alergenu gali pasireikšti kaip raudonas niežtintis bėrimas. Asmenims, sergantiems astma, naminiai gyvūnėliai gali išprovokuoti ligos paūmėjimą. Tokių ir kitų panašių simptomų dažniausiai atsiranda praėjus kelioms minutėms po kontakto su alergenu. Jei žmogus yra mažiau jautrus, simptomai gali išryškėti ir po kelių valandų.
Pats efektyviausias alergijos naminiams gyvūnėliams gydymo būdas – vengti kontakto su jais. Todėl alergiškas žmogus, laikantis kokį nors naminį gyvūnėlį, turėtų jam surasti naujus patikimus šeimininkus, o savo namus kruopščiai išvalyti, kad juose liktų kiek įmanoma mažiau alergenų. Beje, net atsisakius gyvūnėlio ir išvalius namus, alergenų juose gali likti net iki 6 mėnesių.

 

Ar žmonės nuo gyvūno gali užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis?

Mamos, kurios nuo pat mažų dienų moko vaikus neglostyti kieme lakstančių (ypač valkataujančių) kačiukų ir šuniukų, grįžus iš lauko, po bet kokio kontakto su aplinkos daiktais plautis rankas, yra teisios.
Keturkojai gyvūnai gali platinti įvairias parazitines ligas, kuriomis užsikrėsti gali ir žmogus, ne tik tiesiogiai kontaktuodamas su gyvūnu. Pavojai tyko ir vaikų smėlio dėžėse, kurios užterštos šunų ir kačių ekskrementais. Taip pat ligą galima pasigauti tiesiog neplautomis rankomis imant maistą.

 

Dažniausiai keturkojų platinamos ligos mūsų šalyje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis dažniausiai keturkojų su išmatomis platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. 2014 m. iš viso užregistruota 177 šių ligų atvejų, tai 11,5 proc. mažiau nei užpernai.

Mūsų šalyje 2014 m. registruoti 58 toksokarozės atvejai, didžioji dalis užsikrėtusiųjų – vaikai (1 pav.). Jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, jų silpna imuninė sistema, jie dažnai žaidžia užterštoje aplinkoje, dažnai ir netinkamai bendrauja su savo augintiniais, kurie nereguliariai gydomi nuo kirminų. 2014 m. kaimo gyventojų sergamumo toksokaroze rodiklis buvo šiek tiek didesnis nei miesto gyventojų.

gyvunai

1 pav. Sergamumo toksokaroze rodiklis pagal amžiaus grupes 2013–2014 m.
Šalyje 2014 m. iš viso buvo užregistruoti 97 įgytos toksoplazmozės atvejai. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo 25–34 metų žmonių grupėje (14,3 atvejo 100 tūkst. gyv.). Kaimo gyventojų sergamumo toksoplazmoze rodiklis buvo mažesnis nei miesto gyventojų, atitinkamai 1,4 ir 4,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šia liga dažniau užsikrečia ir serga moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates. 2014 m. iš viso buvo užregistruota 12 sergančių vyrų ir 85 moterys. Ši infekcija ypač pavojinga kūdikio besilaukiančioms moterims, nes toksoplazmoze užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė).
Vaisiaus pažeidimo sunkumas priklauso nuo nėštumo laiko, kuriuo metu nėščioji užsikrėtė. Sunkiausiai vaisius pažeidžiamas užsikrėtus nėštumo pradžioje. Beveik pusė vaikų, gimusių toksoplazmoze sergančioms motinoms, suserga toksoplazmoze. Jei serganti moteris gydosi, rizika užsikrėsti vaikui sumažėja.

Lietuvoje 2014 m. iš viso užregistruoti 22 echinokokozės atvejai. Didžiausias echinokokozės sergamumo rodiklis buvo pensinio amžiaus žmonių grupėje (1,7 atvejo 100 tūkst. gyv.). Kaimo gyventojų sergamumo echinokokoze rodiklis buvo didesnis nei miesto gyventojų, atitinkamai 1,2  ir 0,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

 gyvunai2

Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip galima išvengti gyvūnų platinamų ligų. Jeigu laikote naminį gyvūnėlį, svarbiausias dalykas – asmens higiena.

• Suaugusieji turi mokyti mažuosius grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku, kačiuku kruopščiai nusiplauti rankas po tekančiu vandeniu su muilu (2 pav. rankų plovimo schema).

gyvunai3

2 pav. Rankų plovimo schema

 • Savo augintinius reguliariai gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, maistui skirtų indų.

• Surinkti gyvūnų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius, nežaisti su valkataujančiais gyvūnais, rūpintis savo augintinių švara.

• Vasarą, iškylaujant lauke, nevalgyti nukritusio ant žemės maisto. Maistą laikyti sandariuose induose, apsaugančiuose nuo dulkių, musių, tarakonų ir kitų vabzdžių, nes jie gali pernešti parazitų kiaušinėlius.

• Šunis reikėtų vedžioti tik jiems skirtose aikštelėse (tai labai svarbu įteigti ir vaikams, kurie rūpinasi augintiniais, juos vedžioja).

• Reikėtų neužmiršti, kad negalima leisti šunims ir katėms laižyti veido, lėkščių, valgyti iš tų pačių indų, taip pat neleisti vaikams žaisti su nepažįstamais gyvūnais.

• Žinoma, labai svarbu nevalgyti neplautų vaisių ir uogų (miško uogų). Daržoves kruopščiai nuplauti, saugoti maisto produktus nuo dulkių, musių, tarakonų.

• Negerti, nenaudoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių.

• Saugoti poilsio vietas, parkus, paplūdimius, vaikų žaidimo bei sporto aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo šunų ir kačių išmatų.

• Nešerti naminių gyvūnų veterinarijos tarnyboje nepatikrinta ir termiškai neapdorota skerdiena (sergančio gyvūno skerdiena turi būti neprieinama naminiams gyvūnams (saugiai užkasta ar sudeginta).
Šių visų patarimų/rekomendacijų laikytis svarbu ne tik suaugusiems asmenis, bet ir išmokyti to savo vaikus (ypač tuos, kurie savo aplinkoje susiduria su gyvūnais).

Taigi, įvertinus visus naminių gyvūnų „pliusus“ ir „minusus“, prieš įsigyjant naminį gyvūnėlį, visada verta pirmiausiai pagalvoti, ar šeimoje nėra infekcijoms imlių žmonių, ar pakaks kantrybės ir lėšų gyvūno priežiūrai (vizitams pas veterinarijos gydytoją, skiepams, vaistams, maistui ir kt.), kas vedžios gyvūną į lauką, valys jo buveinę, rūpinsis gyvūno higiena ir t.t.

Prienų seniūnijos duomenimis, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. B1-336) rengiamos naujos naminių gyvūnų laikymo taisyklės. Remiantis šiuo įstatymu, panašių taisyklių bus laikomasi visoje šalyje, atsižvelgiant į specifines problemas kiekviename rajone ar mieste.

Atšilus orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, todėl nepamirškime tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata!

Parengė

Prienų rajono savivaldybės visuomenės biuro stebėsenos specialistė

Justina Miliauskaitė

http://www.naujasisgelupis.lt

 

 

 

One thought on “Ką reikia žinoti naminių gyvūnų augintojams”

  1. Cituoju
    ”atsižvelgiant į specifines problemas kiekviename rajone ar mieste.”
    Tai galiu pasakyti kad tokio sakinio iš vis neturėtų būti. Arba taisyklės yra ir vienodos visoje europoje arba jų visai nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pridėti paveiksliuką(tik .jpg)