Buvęs pareigūnas užsikrėtė retų paukščių auginimu

Prieš dešimt metų tarnybą Vilkaviškio kelių policijoje baigęs vilkaviškietis Antanas Ivanauskas nepatraukė į anglijas. Žmonos tėviškėje jis pradėjo auginti karves, o pastaruoju metu, kai pieno kaina tapo lygi vandens kainai, karves išpardavė ir ėmėsi dekoratyvinių paukščių auginimo.

Senkiškių kaimo vienkiemyje nuo saulės patekėjimo iki jos laidos skardena paukščių klegėjimas, ulbėjimas, riksmai, viliodami iš netoliese esančios pelkutės lapes, iš miškelio – voveres bei paukščius. Po aukštų medžių pavėsiu išrikiuotuose voljeruose gyvena per dešimt rūšių fazanų (auksiniai, deimantiniai, sidabriniai, bananiniai, karališki, ausytieji mėlyni), vištos ir vištelės, kiemą ilgomis kojomis matuoja baltųjų fazanų porelė. Paukščių jaunikliai apgyvendinti prie nebereikalingų tapusių karvių tvartų, ten pat, laukuose, gagena kelių rūšių antys, žąsys.

Tarp jų – šiemet įsigytos kanadinės berniklės. Porelę šių žąsų Antanui draugas parvežė iš Vengrijos. Kolekcininkai toje šalyje dažnai ieško dekoratyvinių paukščių, esą pardavėjai patikimesni. Kanadinės žąsys šį pavasarį sudėjo penkis kiaušinius, kuriuos iki paukštelių išsiritimo šildė ne motina žąsis, o perekšlė višta. Dabar ančiukai, linguodami ilgais kaklais, zuja ančių pulke, o gana taikiai atrodantis žąsinas patikimai visą pulką saugo. Per arti prieisi, apžnaibys, nė nepastebėsi.

Žąsų augintojas ant kalėdinio stalo šios puošmenos dėti neketina, esą per brangūs. Vieną porelę numatęs išsikeisti į dar retesnių rudakaklių berniklių. Lietuviškos vištos ne kartą yra tapusios dekoratyvinių paukščių nešioklėmis. Šiemet perekšlei buvo patikėti dešimt povų kiaušinių, iš jų išsirito septyni poviukai. Višta tapo motina ir šešiems ausytųjų fazanų vaikams.

Paukščių kolekciją šiemet praturtino ayam-cemani vištukai. „Šios pas mus ypač retos vištos yra visiškai juodos – nuo skiauterės, plunksnų, nagų iki odos, net kaulai ir vidaus organai juodi. Ir jos brangios. Indonezijoje, iš kur šie paslaptingi sparnuočiai kilę, jų vidaus organai naudojami liaudies medicinoje. Pas mus – tik grožiui“, – aiškino kolekcininkas. Kurie auginamų paukščių jam gražiausi? Ilgai nemąstęs vyras pripažįsta, kad gražiausi jam esą mėlynieji ausytieji fazanai. Šios rūšies kolekciją šiemet ketina pagausinti rudais ir baltais ausytaisiais fazanais. Vienus išmainysiąs su kolekcininku kauniečiu, o kitus nusižiūrėjo Lenkijoje.

„Paukščių kolekcionavimas žmones suartina, susirandi draugų, o jų atsirado ne tik daugelyje Lietuvos kraštų, bet kaimyninėse valstybėse. Buvęs policininkas anksčiau net nežinojęs, kad paukščių kolekcionavimu taip domisi jo kolegos, vyresniosios kartos policininkai. „Gediminas iš Pilviškių, Antanas iš Prienų, Alvydas iš Marijampolės, muitininkas Algis“, – lenkia pirštus vardydamas pomėgio draugus A.Ivanauskas.

Kuo taip vertingi ir užburia dekoratyviniai paukščiai? Meilė sparnuočiams neatsirandanti iš niekur. Vaikystėje gimtojoje sodyboje prie Vištyčio Antanas augino balandžius. Mintį baigus tarnybą veisti dekoratyvinius paukščius pakurstė buvęs kolega. „Turtų iš jų nesusikrausi, bet narvams ir pašarui užsidirba. Vertinant darbą ir nuolatinį stresą – vargu. Kai lepieji paukščiai, lepiausi – fazanai, pradeda gaišti, nežinai, už ko griebtis. Profilaktiškai šerti paukščiukų antibiotikais nenoriu, nes tai silpnina jų atsparumą“, – aiškino Antanas. Į turgų su paukščiais ir kiaušiniais nevažiuojąs. Mainai ir prekyba vyksta internetu.

Kaip vyras pasinėręs į paukščių gyvenimą, taip žmonos aistra tapo gėlės. Laima Ivanauskienė, kaip gėlių augintoja, daugiausia žinoma kaimynams, giminėms, vyro draugų, paukščių kolekcininkų, žmonoms. Šeimininkės meilę gėlėms gali pradėti vertinti nuo pat magistralinio kelio. Žydi visos į sodybą vedančio keliuko pakelės. Gėlynų – keliolika arų. „Kolūkių laikais čia buvo lentpjūvė, o kai jos neliko, usnys išsikerojo. Po truputį ir užsodinau“, – šypsosi gėlių mėgėja Laima. Pavasarį pakelės sužysta šimtais tulpių, rudeniop – kardeliais, jurginais, lelijomis. „Viskas savo malonumui, nieko neparduodu, dažniausiai keičiamės su pažįstamomis daigais. Kam patinka, dovanoju. Gailiuosi, kad savo laiku nesimokiau gėlininke“, – šypsosi moteris.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pridėti paveiksliuką(tik .jpg)