APIE VISKĄ VYTAUTAS RADAVIčIUS: LIETUVOS GAMTOS, MIŠKŲ, PAUKŠČIŲ IR GYVŪNŲ NAIKINIMAS LIETUVOJE !!!

GYVAS MIŠKAS

— Gal ir paukščių stebėjimas atneša daugiau pelno šaliai nei miškų kirtimas ar šlapžemių sausinimas? — #Paskaičiuokim #Ekosistemos #Ekonomika  
Ar žinojai, kad vien mūsiškio kėkšto platinamos gilės ąžuolynų atžėlimui „kainuoja“ apie 8000 eur/ha.? Info: VSTT Metodinis-analitinis centras

„Pastaruoju metu vis daugiau išgirstame terminą ekosistemų paslaugos. Vakarų Europoje tai jau gerai žinomas terminas ir ten jau daugeliu atvejų apskaičiuota ekosistemų teikiamų paslaugų piniginė (ji paprasčiau suvokiama plačiajai visuomenei) išraiška, t. y. atliktas jų vertinimas. Ekosistemų paslaugos – tai iš esmės gamtos (buveinių ir rūšių) teikiamos paslaugos žmogui ir visuomenei arba tiesiog žmonijai. Kai kada šios paslaugos suvokiamos ir platesne prasme, apimant pvz. kultūrinį paveldą. Nuo ekosistemų paslaugų neatsiejamas ir jų vertinimas, stengiantis parodyti jų vertę žmogui pinigine (priklausomai nuo metodo, taip pat socialine, biofizine) išraiška. Šios paslaugos skirstomos į palaikymo, reguliacines, aprūpinimo ir kultūrines. Palaikymo paslaugos apima viską, kas tiesiogiai dalyvauja aplinkos medžiagų cheminiame apykaitos cikle. Reguliacinės paslaugos daugiau apima aplinkos fizikinius procesus kaip klimato reguliacija per buveines, žiedadulkių, sėklų pernešimas. Aprūpinimo paslaugos apima viską, ką žmogus tiesiogiai pasiima, gauna iš gamtos (šienas, grybai, žuvis, medus ir pan.). Kultūrinės paslaugos apima gamtinę rekreaciją plačiąją prasme.

Plačiau apžvelkime ekosistemų paslaugas paukščių pavyzdžiu. Palaikymo paslaugas paukščiai teikia per ekskrementus, kuriuose gausu azoto ir fosforo junginių-idealių trąšų dirvožemiui. Rezultatas ryškiausias buveinėse, kuriose įsikūrusios paukščių kolonijos-net ant skurdžiausių uolienų suveši augalai. Vandens paukščių kolonijose vyksta cheminių medžiagų vandens – sausumos ciklas, o toliau veikia ekologijos principas „VISKAS YRA SUSIETA SU VISA KITA“ (Barry Commoner). Dar vienas lietuviškas pavyzdys – ūkininkų laukuose besimaitinantys tūkstantiniai migruojančių žąsų ir gulbių pulkai. Jau dabar svarstoma apie išmokas už paukščių padarytą žalą pasėliams. Paukščiai palieką didžiulį kiekį trąšų. Ar šios paslaugos vertinimas neparodys, kad paslauga viršija žalą?

Yra daugybė pavyzdžių, kur paukščiai dalyvauja reguliacinėse paslaugose. Kaip viršesni mitybinės grandinės atstovai, paukščiai reguliuoja kitų organizmų gausą. Didžiulės mišrios šikšnosparnių ir čiurlių kolonijos Malaizijos džiunglėse savo perimviečių apylinkėse sulesa praktiškai visus uodus pernešančius maliariją. Ši paslauga gali būti vertinama milijardais eurų. Tiek išleistų šalies vyriausybė kovodama su maliarija. Sumažėjęs grifų, mintančių maita, skaičius Indijoje nebesudarė konkurencijos benamiams šunims dėl maitos ir organinių atliekų. Benamiai šunys taip išplito, kad atsirado puiki terpė pasiutligės protrūkiui. Kiek sulesa kenkėjų vabzdžialesiai paukščiai, kiek sugauna pelinių graužikų pelėdos, suopiai, pelėsakaliai – paslauga vertinama milijardais, kuriuos žmonija išleidžia aplinką teršiantiems insekticidams ir rodenticidams. O kur dar sėklų pernešimas? Paskaičiuota, kad mūsiškio kėkšto platinamos gilės ąžuolynų atžėlimui „kainuoja“ apie 8000 eur/ha.

Kultūrines paslaugas turbūt geriausiai iliustruoja palčiai paplitęs paukščių stebėjimas tiesiog dėl malonumo. Šis pomėgis pasaulyje plačiai paplitęs ir jo ekonominė išraiška yra dešimtys milijardų eurų kasmet. Lietuva taip pat populiarėja užsienio paukščių stebėtojų tarpe, nes pas mus dar išlikusi sąlyginai natūrali gamta lyginant su vakarų Europa. Kol kas mes dar nepasiskaičiavome, kiek atneša pelno paukščių stebėjimas mūsų šalyje. Nesenai pasirodė informacija, kad Indonezija uždraudė ryklių žvejybą ir įsteigė jūrų draustinius vien dėl to, kad jų stebėjimas kaip ekoturizmas atneša gerokai daugiau pelno šaliai nei ryklių (dėl pelekų) žūklė. Gal ir paukščių stebėjimas atneša daugiau pelno šaliai nei miškų kirtimas ar šlapžemių sausinimas?

Iš esmės aprūpinimo paslaugos apima visas kitas paslaugas, iš kurių vienaip ar kitaip žmogus gauna tiesioginę naudą: išvengia finansinių nuostolių, nes nereikia trąšų, pesticidų, vaistų. Islandijoje priekrantės žemių savininkai turi teisę iš gagų lizdų susirinkti dalį pūkų, iš kurių gaminama aukštos kokybės patalynė, miegmaišiai ir kt. Žemės savininkas gauna dideles pajamas ir jis suinteresuotas gagų išsaugojimu.

Mums, gamtosaugininkams ekosistemų paslaugų vertinimas ypatingai svarbus, nes kaskart turime atsakinėti į klausimą, kodėl saugome buveines ir rūšis.“

Nuotraukos Arūno Čerkausko.

#natura2000 #ekosistema #KultūrinisPaveldas #paslaugos #rekreacija #šienas #grybai#žuvis #medus #paukščiai #augalai #šikšnosparnis #čiurlys #gaga #gagos #ryklys#pelėdos #suopiai #pelėsakaliai #gamta

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pridėti paveiksliuką(tik .jpg)